labai jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, net negalėjau kalbėti. prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir klausiau, ką daryti, kad bent kiek atsipalaiduočiau. jis man patarė štai ką:

-įlašink keletą lašų degtinės į vandenį, pamatysi, kaip per kitas savo mišias šiek tiek atsipalaiduosi.

Kaip patarė taip ir padariau. kitą sekmadienį jaučiausi toks atsipalaidavęs , kad galėjau perėkti net didžiausią triukšmą. kai grįžau namo radau vyskupo raštelį, kuriame buvo tokie pastebėjimai:

BRANGUS KUNIGE,

1. kitą kartą įlašink į vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.
2. nėra reikalo dėti citrinos skiltelę ir druskos ant taurės kraštų.
3. tas namukas šalia altoriau yra klausykla, o ne WC.
4. Venkite ramstytis į Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.
5. dievo įsakymų yra 10, o ne 12.
6. yra dvylika apaštalų, ir nė vienas iš jų nebuvo nykštukas.
7. neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus sakydamas “JK & kompanija”
8. neturėtumėte kalbėdamas apie Judą vartoti tokius terminus kaip “tas velnio išpera”
9. neturėtumėte vadinti šventą Tėvą krikštatėviu.
10. Judas nepasmaugė Jėzaus Kristaus, Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.
11. šventas vanduo skirtas šventinti, o ne kaktą atvėsinti.
12. mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų
13. kai klaupiatės, nedėkite Biblijos po kelias, kad minkščiau būtu.
14. vartokite žodį “amen” vietoj “oh, men”
15. ostijos dalijamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperityvas.
16. stengitės rūbus rengtis po sutana ir venkite vėdintis kai būna šilta.
17. iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje…
18. neturite siūlyti rašyti ant bažnyčios durų “OSTIJOS BARAS”

p.s. tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe ir į kurį kreipėtės “transvestitas su sijonu” buvau aš!

Parašyta ne mano.

Lenkiu galvą prieš tuos, kurie, nepaisant mano bjauraus charakterio, vadina mane draugu..

♥

Gaila, kad daugelis esame dar toki jauni, o liejame tiek daug ašarų nevertiems to žmonėms…

♥

Juodosios buhalterijos mus išmoko dar mokykloje, kai sako: “Vieną rašome, du minty.”

♥

Mylėti žmogų, kuris tau nejaučia to pačio yra lygiai tas pats, kas piešti balta kreidele ant balto popieriaus lapo. Tai nepastebima.

♥

Geras draugas žino visus tavo nuotykius. geriausias draugas juos išgyveno kartu su tavimi.

♥

Iš alkoholio pasiemiau daugiau gero, nei jis iš manęs.

♥

- Mano vardas yra Carmen.
- Ką jis reiškia ?
- Tai reiškia, kad man patinka automobiliai ir vyrai.
- Ane ? Tada mano vardas BeerFuck.

♥

Į baseiną įbėga 800l vandens, o išbėga 815l - Klausimas: “Ar yra pas lankytojus sąžinė?!”

♥

Moteriška logika:
Važiuoju autobusu. Reikia perduoti pinigus už bilietą. Šalia stovi mergina. Kaip į ją kreiptis “Tu” ar “Jūs”? Mąstau logiškai: Šitas autobusas - ekspresas. Jeigu mergina neišlipo praeitoje stotelėje, vadinasi, važiuoja į mano mikrorajoną. Važiuoja su buteliu vyno, vadinasi, pas vyriškį. Vynas brangus, reiškia, važiuoja pas gražų vyrą. Mūsų mikrorajone yra du gražūs vyrai - mano vyras ir mano meilužis. Pas meilužį važiuoti negali, kadangi aš pati dabar pas jį važiuoju. Vadinasi, ji važiuoja pas mano vyrą. O vyras turi dvi meilužes - Juliją ir Marytę. Marytė šiomis dienomis išvažiavusi atostogauti..
- Julija, paduok pinigus vairuotojui!
Mergina apstulbusi atsisuka:
- Iš kur jūs mane pažįstate???

Vaikinas ir jo mergina, važiavo motociklu apie 200km/h.
Mergina :: sulėtink aš bijau.
Vaikinas :: nebijok, tai smagus žaidimas.
Mergina :: prašau, padarysiu viską, kad sulėtintum.
Vaikinas :: gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina :: gerai, tik sulėtink greitį. ( Mergina jį apkabino)
Vaikinas :: ar galėtum nuimti mano šalmą, ir užsidėti sau, nes man jis trukdo. ( Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau )
Vaikinas :: o dabar pabučiuok ir pasakyk, kad myli.
Mergina :: myliu tave. ( Ir pabučiavo vaikiną )
Kitą dieną laikrašty :: vakarykščiam dviejų jaunuolių įvykyje, kuris vyko mieste, žuvo vienas asmuo. Pasirodė, kad motociklo vairuotojas kelionės viduryje sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai šalmą, ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą.

Parašyta ne mano:)

Vaikštinėjau po prekybos centrą, kai mano akys užkliuvo už pardavėjos, grąžinančios pinigus mažam, kokių 5-6 metų berniukui. Sakydama „atsiprašau, bet šita lėlė kainuoja daugiau“, ji sužėrė jam į delniuką saują monetų. Berniukas pasisuko į pagyvenusią moterį, stovėjusią šalia jo: - Močiute, ar tikrai neužtenka mano pinigėlių? - Tu žinai, kad neturi užtektinai pinigų šiai lėlei, - ramiu balsu pas………akė ji, ir, paprašiusi jo palaukti kelias minutes, dingo tarp prekystalių. Berniukas tebelaikė lėlę rankose. Neištvėrusi priėjau ir paklausiau, kam jis nori padovanoti šią lėlę. - Tai lėlytė, kurios labai norėjo mano sesutė. Ji tikėjo, kad Kalėdų Senelis ją atneš per Kalėdas, - nuleidęs galvą ištarė jis. Pasakiau jam, kad Kalėdų Senelis greičiausiai taip ir padarys ir kad nėra jokio reikalo dėl to liūdėti. Bet jis liūdnai atsakė: - Ne, Kalėdų Senelis negali jai nunešti ten, kur ji yra dabar. Aš turiu ją paduoti mamytei, kad ji perduotų sesutei, kai išvyks pas ją, – jo liūdnose akutėse sužibo ašaros. – Mano sesutė iškeliavo pas Dievulį. Tėvėlis sako, kad mamytė irgi greitai turės ten išvykti, todėl pamaniau, kad ji galėtų perduoti šitą lėlytę sesutei. Aš sustingau vietoje. Berniukas pažvelgė man į akis ir tarė: - Aš paprašiu tėvelio, kad jis neleistų mamytei išeiti dabar. Kad jis paprašytų jos palaukti, kol grįšiu iš parduotuvės,- tada jis iš kišenėlės ištraukė gražią savo nuotrauką ir parodė ją man. Nuotraukoje jis meiliai šypsojosi. Aš noriu, kad mamytė pasiimtų šitą nuotrauką su savimi, ir nepamirštų manęs. Aš myliu mamytę ir nenoriu, kad ji išeitų, bet tėvelis sako, kad ji turi keliauti pas mūsų mažąją sesutę. –Tardamas šiuos žodžius, jis liūdnai žiūrėjo į lėlytę. Aš paskubomis susiradau savo piniginę ir pasakiau berniukui: - Patikrinkim dar kartą. Galbūt užteks pinigėlių nupirkti šitą lėlytę? – jam nematant, aš pridėjau keletą banknotų ir mes pradėjome skaičiuoti. Berniuko nuostabai, pinigų užteko ir netgi šiek tiek liko! - Dievuli, ačiū tau, kad mano pinigėlių užtenka! – tada jis pasisuko į mane ir pridūrė: - Vakar vakare prieš miegą aš prašiau Dievulio, kad mano pinigėlių užtektų šiai lėlytei, ir mamytė galėtų ją perduoti sesutei. Jis išgirdo mane. Aš norėjau paprašyti ir pinigėlių nupirkti baltą rožę mamytei, bet nedrįsau prašyti tiek daug. Bet jis man davė pakankamai, kad galėčiau nupirkti ir lėlę, ir rožę. Mano mamytei labai patinka baltos rožės. Netrukus grįžo berniuko močiutė, ir aš pasišalinau. Šikart apsipirkinėjimas buvo visai kitoks nei įprastai. Vaikštinėdama po maisto prekių skyrius, niekaip negalėjau pamiršti to mažo berniuko. Tada prisiminiau, kad prieš dvi dienas vietiniam laikraštyje buvo nedidelis straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kliudžiusį lengvajį automobilį, kuriame buvo moteris su maža mergyte. Straipsnyje rašė, kad mergaitė žuvo vietoje, o sunkios būklės moteris paguldyta į reanimaciją. Nejau tai ir buvo šio mažo berniuko šeima? Po poros dienų tame pačiame laikraštyje perskaičiau žinutę, kad moteris taip ir nebeprabudo iš komos… Negalėjau susivaldyti, ir, nupirkusi didelę baltų rožių puokštę, nuvykau į laidojimo namus. Jauna graži moteris gulėjo karste. Rankose jai buvo įsprausta mažo berniuko nuotrauka, o ant krūtinės buvo gulėjo jau mano matyta lėlė. .. Nei vienas nežinome, kiek gyvenimo mums yra duota. Mūsų gyvenimas gali pasikeisti per milisekundę, per kurią girtas vairuotojas nesuvaldė sunkvežimio… Vertinkime tai, ką turime brangiausio šiame gyvenime. Pasakykime jiems, kaip juos mylime. Nes rytojaus gali ir nebūti…”!!!!!!!!

Istorija parašyta ne mano :)

Suknelė - trumpa, bet tiesiog nuostabi, ir patogi,

puikiai išryškina visus mūsų panelės privalumus :))

Batai - Christian’o Louboutin. 16cm, blankiai

rožinės spalvos, pasakyčiau, kad net peleninių

rožių spalvos,. dera prie suknelės.

Švarkelis - nesu tikra ar bus panaudotas, bet

taipogi tinka prie suknelės ir batų, nėra baisiai

palaidas.

Viskas kartu atrodo pritrenkiančiai, tik tas

švarkas, manau reikės ieškoti ko nors kito arba

išvis būti be jokio švarkelio. :\

Tarkim ateini į tusofkę ir ten stovi tau patinkanti mergina (nesvarbu matai ją pirmą kartą ar ne).
Tu taip nori gauti jos numerį arba bent jau prieiti prie jos ir pasakyti šmaikščią frazę, ją užkalbinti, BET nežinai kaip ir ką daryti?
Monika jums pristato paprasčiausią būdą kaip užkalbinti, paprašyti numerio, prieiti prie merginos būdą.

TRYS VIENAME! PASINAUDOK ŠIA GALIMYBE.

Taigi negaiškime daugiau jūsų brangaus laiko.
Tiesiog prieini ir sakai:
-Labas, aš Marius, Gedis, Paulius (ar koks bebūtų jūsų vardas) , rašau telefono knygą, tai gal duotum  savo numeriuką?
Nusišypai ir jei pana normali tau atsakys šypsena, nes bus supratusi prikolą, o jei ne tai nešk kudašių, gaišti daugiau laiko nereikia.
Bet kokiu atveju nenumirsi pabandęs.

Svajoji - ALL DAY.
Sapnuoji - ALL NIGHT.
Grįžti į realybę - Whata Fuck!? ♥

Jis: - Ta prasme?
Ji: - Nu ką reiškia ” myliu, myliu”?
Jis: - O ką, tavo manymu, tai reiškia?
Ji: - Manau tai reiškia “atsiknisk”!
Jis: - Nesuprantu, ko tu nori?
Ji: - Kad pasakytum “Myliu”.
Jis: - Aš gi pasakiau myliu, net du kartus.
Ji: - Tu ne taip pasakei!
Jis: - O tai kaip reikėjo pasakyti?
Ji: - Reikėjo pasakyti “Myliu”.
Jis: - Nu gerai, Myliu !
Ji: - Puiku!
Jis: - Tu patenkinta?
Ji: - Ne.
Jis: - Kas dar ne taip?
Ji: - Nu kodėl Tu negali pasakyti tiesiog “Myliu” ? Kam reikia pridėti ” nu gerai”? tipo aš jau užknisau?
Jis: - Bl..
Ji: - Užknisau, taip?
Jis: - Tu ką, tyčiojiesi?
Ji: - Tiesiog pasakyk “Myliu”.
Jis: MYLIU!
Ji: - Nu taip, po 10min įkalbinėjimų.
Jis: - …
Ji: - Taip tau atrodo reikia prisipažinti meilėje?
Jis: - Aš neprisipažinėju, aš pasakiau tai, ko Tu prašei.
Ji: - Tai tau šie žodžiai nieko nereiškia?
Jis: - Ką reiškia “nereiškia”?
Ji: - Tai jei aš nepaprašyčiau - nepasakytum?
Jis: - Bet aš gi pasakiau !
Ji: - Tik todėl, kad paprašiau.
Jis: - Aš iki to jau pasakiau.
Ji: - Ką pasakei?
Jis: - Kad myliu.
Ji: - ne, tu pasakei “nu”.
Jis: - Nu koks skirtumas?
Ji: - Tu nematai skirtumo tarp “myliu” ir “nu”?
Jis: - Aš nematau.
Ji: - tai tada aš irgi Tau sakysiu ” Ir aš tave nu” !
Jis: - Hahahaha..!
Ji: - Kas čia juokingo?
Jis: - Nieko, frazė juokinga.
Ji: - Jo, labai juokinga.
Jis: - Nu ko tu užsivedei?
Ji: - Nes Tu manęs nemyli!
Jis: - Iš kur tu ištraukei?
Ji: - nes jei mylėtum pasakytum “myliu” o ne “nu”
Jis: - Neišvedinėk manęs iš kantrybės.
Ji: - Ir šiaip…jei mylėtum mane, pats sakytum, o nelauktum, kada paprašysiu!
Jis: - Aš ir nelaukiau.
Ji: - Jei būčiau įsitikinusi Tavo meile - neklausčiau!
Jis: Ir kodėl Tu neįsitikinusi mano meile?
Ji: - Nes…
Jis: - Aš pasakiau “nu”?
Ji: - Durnė.
Jis: Nu ateik čia…
Ji: - Aš tokia kvaila.
Jis: - Siaubingai kvaila.
Ji: - Visą laiką iškeliu skandalą, ten, kur jo nereikia.
Jis: - Įsterikė mano!
Ji: - einam miegoti?
Jis: - Seniai laikas…